Nenusimanymas apie įmonę ar poziciją, į kurią kandidatuoji, netinkama apranga, vėlavimas, nederami pokštai ir familiarus elgesys – apie šias, dažniausiai pasitaikančias darbo interviu klaidas, yra girdėjęs kiekvienas, bent kartą rengęsis darbo pokalbiui. Kur kas sudėtingiau pateikti sėkmingo pokalbio „receptą“ – juk visi esame skirtingi, nevienodos įmonių tradicijos ir jų vadovų poreikiai. Ir vis dėlto, yra kandidatų, kurie darbą gauna po pirmo pokalbio, yra ir tokių, kuriems darbo pokalbiai tampa užsiėmimu, neatnešančiu laukiamų rezultatų.

„Idealių žmonių nebūna, todėl darbo pokalbio metu reikėtų išsiaiškinti tiek kandidato trūkumus, tiek privalumus. Kita vertus, kandidatui labai svarbu gauti „eterį“ pasisakyti, jis vertina skaidrią komunikaciją ir sklandų atrankos procesą“, – teigia Andrius Francas, personalo atrankos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris ir KTU alumnas.

Jis akcentuoja, jog darbo interviu visų pirma yra pokalbis, po kurio abi pusės turėtų jaustis gerai, nepriklausomai, koks to pokalbio rezultatas.

„Siekiant karjeros tikslų, labai svarbu gebėti iškomunikuoti ir atskleisti savo gebėjimus. Komunikabilumas ypač svarbus karjeros pradžioje, kai kandidatas neturi tiek daug pasiekimų, kurie „kalbėtų“ už jį“, – teigia Eglė Klepackienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros ugdymo centro (KUC) karjeros planavimo konsultantė.

A. Francas ir E. Klepackienė sutaria, jog pamatuotas atvirumas, diskretiškumas ir aktyvus dalyvavimas yra esminiai sėkmingo darbo pokalbio komponentai. Pateikiamos ekspertų rekomendacijos padės pažvelgti į darbo pokalbį iš šalies, įvertinti jį suinteresuoto dalyvio – atrankų profesionalo – akimis.

1. Keiskite pokalbio scenarijų

Populiariuose karjeros patarimų leidiniuose teigiama, jog didžiausia klaida darbo pokalbio metu – tai nepalikti pašnekovams visiškai jokio įspūdžio. Būti tokiam, kurio niekas po pokalbio neprisimins. Rizikuojame šią klaidą padaryti tada, kai į visus klausimus atsakinėjame tarsi pagal scenarijų.

Liz Ryan, knygos „Atrask save iš naujo“ autorė teigia, jog atsakinėjant į interviu klausimus būtina pakreipti juos taip, kad galėtumėte parodyti savo patirtį, susietą su lūkesčiais. Pavyzdžiui, jeigu dirbote privačių klientų aptarnavimo srityje, o kandidatuojate į poziciją, kurioje daugiau reikės bendrauti su įmonėmis, turėtumėte pagalvoti, kaip jūsų patirtis atrodys naujame kontekste. Galima tikslintis klausimus, klausti patiems, reaguoti. Darbo interviu turėtų tapti panašesnis į natūralų pokalbį.

„Kaip žmogus jaučiasi po darbo pokalbio labai priklauso nuo to, kas jį ar ją kalbina. Darbo pokalbis gali būti malonus ir nesukeliantis streso, net ir tokiu atveju, jei kandidatas netinkamas“, – teigia A. Francas, kurio vadovaujamos įmonės atrankose dalyvauja apie 15 tūkst. žmonių kasmet.

Ką daryti tiems žmonėms, kuriems bendravimas nėra pati lengviausia veikla, o užkalbinti nepažįstamojo jie negali ištarti rišlaus sakinio? E. Klepackienė pataria lavinti bendravimo įgūdžius: „Galima stengtis sukurti sau atitinkamas situacijas, kuriose reikėtų bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose“.

2. Nesistenkite savęs „parduoti“

Tyrimai rodo, jog žmonių gebėjimas išlaikyti dėmesį šiandien tesiekia 5 minutes, tad reikia išmokti glaustai ir iš esmės save pristatyti. Tiesa, reikėtų kalbėti ne apie save, tačiau susieti savo patirtį su pozicija, į kurią kandidatuojate.

A. Francas skeptiškai žiūri į teiginį, jog interviu metu kandidatas turi „parduoti“ savo kandidatūrą: „Situacijų būna įvairių – kai kuriems žmonėms net ir bendrauti sunku, reikia juos „atverti“, kad suprastum, ar turimos kompetencijos atitinka poreikius, apie „savęs pardavimą“ nėra nė ką kalbėti. Kita vertus, kai kurių žmonių darbo patirtis lemia, kad jie yra taip įpratę pardavinėti, jog į jų atsakymus reikia visada žiūrėti šiek tiek atsargiau“.

E. Klepackienė primena, jog darbo pokalbio metu kreipiamas dėmesys ne tik į specialybinius, konkrečiai pozicijai reikalingus, bet ir į bendruosius įgūdžius. „Sėkmei didelę svarbą turi bendrieji įgūdžiai ir kompetencijos, motyvacija dirbti konkrečioje įmonėje bei pozicijoje“, – pabrėžia karjeros konsultantė.

3. Būkite atviri

Prieš darbo pokalbį būtina pasitikrinti visas datas ir kitus faktus, kad jie būtų tikslūs ir sutaptų su nurodytais gyvenimo aprašyme ir motyvaciniame laiške.

„Darbo pokalbio metu gal ir nereikėtų darbdaviui iškloti visų savo nuodėmių, tačiau į klausimus derėtų atsakyti nuoširdžiai ir atvirai. Jeigu iš karto įvardini tai, kas galėtų paaiškėti pokalbiui pasibaigus, tampi informacijos šeimininku. Galbūt teks įvardyti ir savo trūkumą, tačiau tuo pačiu galima nurodyti ir savybes, kurios tą trūkumą kompensuoja“, – pataria A. Francas.

Paprašyti įvardyti savo silpnybes daugelis žmonių neretai tikisi išsisuksiantys, kalbėdami apie „perdėtą perfekcionizmą“ ar „nepakantumą klaidoms“. Karjeros ekspertai pataria ne išsisukinėti, o ieškoti nuoširdžių ir sąžiningų atsakymų.

„Svarbiau ne tai, kokios konkrečiai savybės įvardijamos. Daug svarbiau suvokti savo silpnąsias puses ir tobulėjimo galimybes. Na ir, žinoma, siekti ugdyti savo asmenybę ir profesines savybes“, – teigia E. Klepackienė.

Pasitaiko, jog darbdavys domisi kandidato šeimynine padėtimi ir planais, tikrinasi, keliuose darbo pokalbiuose kandidatas dalyvauja, klausia apie jo ar jos atlyginimo lūkesčius.

„Jeigu kalbame apie asmeninius dalykus, tokius, kaip, pavyzdžiui, šeimos planavimas, suprantama, jog žmogus turi teisę tai daryti asmeniškai. Tačiau, egzistuoja ir atsakomybė – nederėtų ieškoti naujo darbo, jei planuoji šeimos pagausėjimą artimiausioje ateityje, nes tai nenaudinga nė vienai iš pusių“, – teigia A. Francas.

Jis teigia, jog kandidatas gali pasisakyti, jog dalyvauja keliuose darbo pokalbiuose – tai suteikia galimybę darbdaviui planuoti procesus. Na, o apie atlyginimą niekada nederėtų užvesti kalbos pačiam kandidatui – reikia laukti to pokalbio etapo, kuriame šis klausimas paliečiamas.

„Atsakyti į klausimą apie atlyginimą galima įvairiai – pavyzdžiui, nurodant intervalą sumos, už kurią kandidatas tikrai eitų dirbti, iki sumos, kuri jį tenkintų“, – pataria E. Klepackienė.

4. Būkite diskretiški

Pasak A. Franco, darbo pokalbio metu svarbu ne tik tai, kas kalbama, bet ir kaip.

„Darbo pokalbis prasideda vos tik įžengus pro duris – darbdavys gali įvertinti, kaip potencialus kandidatas kalbasi su administratore, kitu personalu. Pokalbio metu galima matyti ir tai, kaip elgiamasi su konsultantu, kokią kalbą renkamasi naudoti. Ypač svarbu neatsiriboti nuo buvusių/esamų darbų ir nejuodinti buvusių/esamų darbdavių. Toks elgesys signalizuoja apie nepagarbą, kurią kandidatas potencialiai gali rodyti ir būsimosios darbovietės ir jos darbuotojų atžvilgiu“, – teigia didžiausios personalo atrankos bendrovės Lietuvoje parneris ir įkūrėjas.

Jis rekomenduoja vengti gyrimosi, nepamatuoto savo gerųjų savybių iškėlimo. A. Francas atkreipia dėmesį ir į socialinius tinklus – nors kandidatų asmeninių paskyrų tikrinimas socialiniuose tinkluose laikomas blogo tono ženklu, jos suteikia informacijos apie kandidato asmenybę, todėl neretai yra tikrinamos.

„Darbdaviai paprastai ieško ne „funkcijos atlikėjo“, o komandos nario ir asmenybės, gebančios ir norinčios atlikti reikiamą darbą“, – teigia E. Klepackienė.

5. Dalyvaukite čia ir dabar

Nors optimalus interviu imančiųjų skaičius yra 1-2, pasitaiko darbo pokalbių, kuriuose kandidatui tenka kalbėtis su keliais pašnekovais. Neretai tokios situacijos tampa iššūkiu – į ką žiūrėti? Kam skirti daugiausia dėmesio?

„Dažnai žmogus nežino, kas yra kas – vardo kortelės, neretai be pareigų, nesuteikia tokios informacijos. Kai pokalbyje dalyvauja keli žmonės, reikia stengtis paskirstyti dėmesį visiems, daugiau dėmesio skiriant tam žmogui, kuris užduoda klausimą“, – pataria A. Francas.
Jis rekomenduoja būti budriems – atkreipti dėmesį į žmones, kurie aktyviai dalyvauja pokalbyje, yra į jį įsitraukę, ir palaikyti kontaktą su jais.

Aukščiau minėtoji L. Ryan teigia, jog po darbo interviu prisimenami tie kandidatai, su kuriais užmezgamas emocinis ryšys. Kad taip atsitiktų, reikia ne tik stengtis kuo geriau atsakyti į klausimus, bet ir aktyviai klausytis – tai padės ir suformuluoti klausimus pašnekovams, ir suteiks pokalbiui natūralumo. Beje, neturėjimas klausimų potencialiam darbdaviui – viena iš didžiausių darbo pokalbių klaidų.

„Motyvacijos atlikti darbą nebuvimas gali tapti lemtinga darbo pokalbio klaida. Jei kandidatas nežino, kur ir ko atėjo, abejoja savo noru bei gebėjimais dirbti konkrečioje įmonėje ir pozicijoje, sudėtinga patikėti jo tinkamumu“, – pabrėžia E. Klepackienė.
Aktyvumas, emocinis įsitraukimas, mandagus ir etiškas elgesys –

tai pagrindinės rekomendacijos, norintiesiems, jog darbo pokalbis praeitų sėkmingai. Pasak ekspertų, šios rekomendacijos galioja abiems pusėms: nesvarbu kaip baigsis pokalbių maratonas, svarbu, kad abi pusės turėtų gerus prisiminimus apie procesą.

Darbo pokalbio vedimo įgūdžius išbandyti ir pasitobulinti bus galima vos už keleto savaičių. Didžiausia karjeros kontaktų mugė Lietuvoje – KTU „WANTed“ karjeros dienos – vyks 2017 m. spalio 17 d. 10–16 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50). Renginio metu taip pat vyks konferencija „WANTed Talks“. Daugiau informacijos apie renginį: https://studentams.ktu.edu/paslaugos/wanted/karjeros-dienos/.