Darbo paieškos portalo cvmarket.lt duomenimis, jaunuoliai Lietuvoje darbovietę keičia vidutiniškai kas 17 mėnesių ir būdami 29-erių patirties sukaupia bent 4–5 skirtingose darbo vietose. Pasak verslo psichologės Lauros Rimkutės, priežasčių, kodėl lietuviai vis dažniau keičia darbą ar kvalifikaciją, yra labai įvairių: nuo nepasitenkinimo atlyginimu, vadovavimo ar užduočių pobūdžio iki tiesiog noro išmėginti savo jėgas kitur.

„Tam, kad žmogus galėtų dirbti mėgstamą darbą, pirmiausia būtina pasirinkti tinkamą gyvenimo kelią. Būdami jauni dažnai nesame apsisprendę ir nežinome, koks yra mūsų pašaukimas, todėl profesiją renkamės remdamiesi tėvų ar kitų mums reikšmingų žmonių patarimais. Deja, daugeliu atveju tie patarimai būna paremti vien logika, kartais finansiniais aspektais ir retai atsižvelgta į tikrąjį pašaukimą, – pasakoja verslo psichologė Laura Rimkutė, pabrėždama, kad šiandien tik kas penktas žmogus darbe jaučiasi laimingas. – Jaunuoliui gana sunku nepasiduoti tokiai įtakai, tad dažnai padaromas klaidingas pasirinkimas, dėl kurio vėliau žmonės lieka nepatenkinti ir darbovietėmis, ir darbo sritimis.“

Anot persikvalifikavimo specialistės, dažnėjantis darbovietės ar karjeros keitimas remiasi ir paklausios arba įdomios specialybės paieškomis, ir finansiniais aspektais.

Laura Rimkutė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Ieškant savojo pašaukimo dažnai tenka priimti drastiškus sprendimus, kai absoliutus karjeros keitimas nėra išimtis. Pavyzdžiui, mūsų mokykloje 54 proc. mokinių yra 17-29 metų amžiaus, o sparčiai šią amžiaus grupę būtent ir vejasi 30-35 m. žmonės – jie sudaro net 38 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, kad žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, sudaro beveik 70 proc. visų mokinių, – dalijasi programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ įkūrėja Julija Rimšelė. – Jie ateina skatinami noro uždirbti daugiau, t. y. jų turima kvalifikacija nebėra aktuali dabartinėje rinkoje arba baigtos studijos, nors buvo įdomios, darbo rinkoje neturi perspektyvos. Kita dalis žmonių pradeda mokytis programavimo, nes turimas darbas jų nebetenkina ir jie nori išbandyti vieną aktualiausių šių dienų specialybių. Treti tiesiog ieško naujų žinių ar pomėgio, supratę, kad jų turima kvalifikacija jiems yra ne prie širdies, o darbas nesuteikia laimės.“

Julija Rimšelė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

J. Rimšelė taip pat pastebi, kad šiuo metu persikvalifikuojantys specialistai naujųjų darbdavių sutinkami itin teigiamai: „Darbo patirties jau turintys darbuotojai vertinami kaip lojalesni ir netgi labiau motyvuoti, todėl požiūris į juos dažnai yra labai teigiamas“, – atskleidžia J. Rimšelė.

Psichologės L. Rimkutės patarimai, kaip išdrįsti daryti pokyčius savo karjeroje.

1. Laimė darbe – tavo, o ne įmonės atsakomybė.

„Dažnai žmonės turi klaidingą nuomonę, jog už laimę darbe atsakingas darbdavys, tačiau laimės jausmas yra vidinė būsena, kurią pasirenka pats žmogus, prisiimdamas atsakomybę už šį jausmą į savo rankas, – pasakoja psichologė. – Tuo tarpu darbdavys, norėdamas paskatinti darbuotojus, turi užtikrinti vadovų kompetenciją, konstruktyvaus grįžtamojo ryšio kultūrą, teisingą motyvacinę sistemą, galimybes augti ir tobulėti, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso sukūrimą ir kita.“

„Ar žmogus yra laimingas darbe, lengviausia pasakyti iš to, kaip jis jaučiasi penktadienio vakarą, sekmadienio popietę ir pirmadienio rytą. Jeigu penktadienį apima euforija pagalvojus, kad rytoj nereiks eiti į darbą, sekmadienį jaučiate padidėjusį nerimą, pablogėjusią fizinę sveikatą ar subjurusią nuotaiką, o pirmadienis tampa tikra kančia – darbas, kurį šiuo metu dirbate, – ne jums. Laimingiems darbuotojams pirmadieniai nekelia streso, o penktadieniai nėra tokia didelė šventė“, – atskleidžia L. Rimkutė.

Kai nenoras eiti į darbą itin stiprus, galima pastebėti net rimtus fiziologinius simptomus: žmogų gali pykinti, jam pakyla temperatūra, „susuka“ nugarą, puola peršalimo ligos ar gripas. Taip organizmas bando parodyti, kad tai, ką žmogus daro, jam neteikia laimės.

2. Amžius – ne riba pokyčiams.

Pradėti naują karjerą tinkamas bet koks amžius, tačiau, be abejonės, jaunimui imtis permainų šiek tiek lengviau, nes jie yra drąsesni. Tuo tarpu vyresniame amžiuje žmonės mažiau pasitiki savimi, savo gebėjimais išmokti ką nors naujo ir susirasti darbą, ypa
naujoje srityje.

„Jei žmogus jaučiasi, lyg gyventų ne savo gyvenimą ar sėdėtų ne savo rogėse, kardinalios permainos yra sveikintinos bet kokiame amžiuje. Reikėtų prisiminti, kad didžiausias mūsų priešas slepiasi ne aplinkoje, o mūsų galvose. Kol leisime baimėms ir nepasitikėjimui savimi mus valdyti, tol nebūsime savo gyvenimo šeimininkai“, – teigia L. Rimkutė.

3. Spaudimas bei kritika – ne visada gerai.

Itin liūdna situacija, kai tėvai per vaikus siekia realizuoti savo pačių kažkada turėtas svajones ir skatina juos rinktis tam tikrą profesinį kelią, kuriuo patys norėjo eiti. Jaunuoliui sunku atsilaikyti prieš tokią įtaką ir dažnai padaromas klaidingas pasirinkimas. „Moksleiviams būtinos profesinio orientavimo konsultacijos, o vyresniame amžiuje savo pašaukimą galima atrasti užsiimant savianalize, išbandant naujus malonumo teikiančius kursus“, – priduria psichologė.

Taip pat dažna problema yra aplinkinių kritika bei sprendimo keisti darbą ar profesiją nepalaikymas: jei tavo pasiryžimo persikvalifikuoti nepalaiko artimiausi žmonės, gali būti labai sunku tai padaryti. Norint sėkmingai pakeisti profesiją, reikia susirasti palaikančių žmonių ir kuo daugiau išsamios informacijos apie galimybes mokytis naujų kompetencijų.

Svarbiausia – žengti iš savo komforto zonos, nes darbo keitimas yra sveikas tada, kai jauti, kad jau nebeaugi darbe ar nebeturi ten jokių iššūkių. Tačiau psichologė pabrėžia: jei darbas keičiamas dažnai – tai gali būti susiję ir su iššūkių vengimu, neturėjimu užsispyrimo pasiekti rezultatą, o ne netinkamu gyvenimo kelio pasirinkimu.

4. Saugumo jausmas nėra priežastis atidėlioti

Sunkiausia priėmus sprendimą keisti gyvenimo kryptį – žengti pirmą žingsnį. Pasak L. Rimkutės natūrali žmogaus reakcija į pokyčius yra pasipriešinimas, todėl jaučiamas saugumo jausmas trukdo atlikti norimą veiksmą ir atsiranda atidėliojamas. Norint to išvengti, reikia įsigilinti į save ir įsivardinti konkrečias jaučiamas baimes. Daugumai padeda atsarginio plano susikūrimas, pozityvus mąstymas ir minčių nukreipimas bei suvokimas, jog tik išlipus iš komforto zonos galima augti toliau.

„Dar neteko matyti tokių, kurie pokyčius sutiktų su džiaugsmu. Žmonėms yra įprasta norėti saugumo, o pokyčiai smarkiai griauna saugumo jausmą, todėl siekiame pokyčius atidėti, jų išvengti. Suvokiant tai, pirmiausia padėtų įsigilinimas į save ir savo didžiausių baimių, susijusių su pokyčiais, įsivardijimas. Padeda ir atsarginio plano susikūrimas, žinojimas, ką darysiu, jei nepasiseks. Žmonėms lengviau ryžtis pokyčiams, kai ne viskas pastatoma ant kortos“, – sako psichologė.

Pasak L. Rimkutės, svarbiausia, jau pradėjus pokyčius, neišsigąsti kelio viduryje ir pasiekti finišą: „Pasitikėjimas savimi ir supančia aplinka, tikėjimas, kad viskas vyksta tik į gera ir man tikrai pavyks, artimi žmonės, kurie įkvepia, pozityvus mąstymo ugdymas – visa tai yra raktas į sėkmę.“