Dažnai praeities įvykiai ir patirtos nuoskaudos gali lydėti visą gyvenimą, nuolatos primindamos apie save pačiose netikėčiausiose situacijose. Šis mumyse susikaupęs nuoskaudų burbulas po truputėli pučiasi, ir nori nenori, vieną dieną visas susikaupęs nepasitenkinimas išsilieja - išrėkiame giliai slėptas nuoskaudas net nepagalvodami, kaip stipriai tai gali įskaudinti aplinkinius. Ar to mes siekėme? Ne. Tačiau laikyti viską savyje nebebuvo jėgų.

Žinodami, kad nemalonių prisiminimų ištrinti iš atminties neįmanoma, specialistai siūlo kitą, kur kas veiksmingesnį ir tuo pačiu lankstesnį problemos sprendimo būdą – požiūrio į problemą keitimą. Neurolingvistai kartu su psichologais teigia, kad refreimingas – vienas efektyviausių būdų, padedantis įveikti nemalonius prisiminimus.

Refreimingas – tai metodika, padedanti į situaciją pažvelgti kitu kampu, kitaip tariant, perprogramuoti savo pasąmonę norimiems veiksmams. Tai – bene paprasčiausias ir lanksčiausias būdas, leidžiantis išspręsti vidinį konfliktą.

Įsivaizduok merginą, kurią paliko mylimas žmogus. Ji ilgam laikui panyra į depresiją, neranda savyje jėgų naujiems santykiams, tampa agresyvi aplinkinių atžvilgiu, pradeda piktnaudžiauti alkoholiu, pasiduoda kitiems žalingiems įpročiams. Refreimingas siūlo šią problemą spręsti pakeičiant požiūrį.

1. Prasmės keitimas.

Pagal standartinę būseną tokioje situacijoje, sunku atrasti pozityvių minčių. Tačiau ramiai apsvarsčiusi situaciją, ateis supratimas, kad mylintis žmogus nebūtų jos palikęs. Tad ar dėl tokio vyro verta lieti ašaras? Laimei, viskas pasibaigė dabar ir nereikės gyventi nesibaigiančiame mele ir apgavystėse. Atsiveria kelias naujiems santykiams, kurie be jokios abejonės laukia priešakyje.

2. Palyginimas.

Kartais santykiai mums taip apsuka galvą, kad pradedame matyti tik teigiamus dalykus, juos tarsi sudieviname ir išaukštiname. Bet pažiūrėkime į viską blaiviai ir nebijokime palyginti. Dėl ko tu jausdavaisi laiminga dar iki šių santykių pradžios? Juk visa tai nedingo! Pagalvok, kurių santykių aspektų tu nebenorėtum kartoti ateityje - išmok pamatyti ir tai, kas tau nebuvo priimtina.

3. „Taip, tačiau“.

Šis metodas nekeičia pradinės problemos reikšmės, neneigia jos, bet atveria naujus aspektus, išryškina teigiamas situacijos puses. Pavyzdžiui, galima galvoti: taip, išsiskyrimas įvyko, tačiau aš įgavau patirties, kuri padės man ateityje išvengti panašių klaidų. Taip, išsiskyrimas buvo skausmingas, tačiau dabar aš nebepatirsiu jokių pavydo ir pykčio scenų, dėl kurių taip išgyvendavau.

4. Išsireiškimų keitimas.

Bet kuri situacija, kad ir kokia ji bebūtų, nuspalvinama juodai arba baltai, priklausomai nuo matančiojo tą situaciją žmogaus požiūrio ir jo išraiškos žodžiais. Žmonės patys suteikia prasmę viskam, kas juos supa ir tame slypi jų galia. Išsireiškimų keitimo metodika siūlo peržaisti situaciją, pakeičiant daugelį neigiamų išsireiškimų teigiamais. Pavyzdžiui, žodį „vieniša“ pakeisti žodžiu „laisva“, „palikta“ – išsireiškimu „turinti patirties“, „išgyvenusi sunkias skyrybas“ – „įgavusi išminties ir nepriklausoma“.

5. Nenaudinga alternatyva.

Šis metodas taip pat leidžia į situaciją pažvelgti kitu kampu. Galima galvoti taip: „Aš galiu ir toliau graužti save dėl to kas įvyko, gadinti nuotaiką aplinkiniams, auginti viršsvorį ir pyktis su aplinkiniais arba rasti savyje stiprybės užsiimti savimi, įsitraukti į naują veiklą, užmegzti pažintis“. Palyginimui pateikiamos dvi situacijos pusės: viena – naudinga, kita – nenaudinga. Vertindamas sąmoningai, žmogus rinksis naudingą poziciją, sunkiausia šiuo atveju bus teisingai suformuluoti naudą.