1. Geriau priimami teisingi sprendimai

Nors dauguma mano, kad su amžiumi protiniai gabumai silpsta, tiesa ne visai tokia. Kai kuriais atvejais amžius turi privalumų. Pavyzdžiui, 60-metį perkopę žmonės geriau priima sprendimus, užtikrinančius ilgalaikę naudą, nei tie, kuriems yra 20–30 metų. Teksaso universiteto atlikto tyrimo metu vyresnio amžiaus dalyviai rodė kur kas geresnius rezultatus, nei jaunimas.

Kodėl taip yra? Viskas dėl gebėjimo maksimaliai išnaudoti smegenis. Nuskenavus smegenų veiklą tyrimo metu paaiškėjo, kad vykdant užduotį jaunimo tarpe įsijungdavo tik vienas smegenų pusrutulis, tuo tarpu vyresni žmonės, priimdami sprendimus, sugebėjo vienu metu įjungti abu pusrutulius. Daugumos žmonių kairysis pusrutulis atsakingas už kalbą ir loginį mąstymą, o dešinysis pusrutulis įsijungia, kai reikia daugiau intuicijos, pavyzdžiui, skaitant kūno kalbą, atpažįstant emocijas. Kuomet priverčiame dirbti abu savo pusrutulius, mums pavyksta aiškiau matyti situaciją ir priimti geresnį sprendimą. Deja, tai daryti mūsų smegenys išmoksta tik su amžiumi. Ypač ši problema aktuali vyrams, kurių gebėjimas naudotis išsyk abiem pusrutuliais yra gerokai prastesnis nei moterų.

Smegenų skenavimas taip pat parodė, kad mokydamiesi mes auginame naujas smegenų ląsteles. Tad visada laimi tie žmonės, kurie neleidžia savo protui tinginiauti, nuolat mokosi naujų dalykų, daug skaito ir lavina atmintį. „Jeigu nuolat versite savo atmintį dirbti, gali būti, kad būdami vyresnio amžiaus turėsite aktyviau veikiančias smegenis nei tuomet, kai buvote jauni“, – sako neurologas dr. Gary Smallas, knygos „The Memory Bible“ („Atminties Biblija“) autorius.

Svarbus ir psichologinis faktorius: kuo mažesnį spaudimą jaučiame, tuo geriau galime atlikti įvairias užduotis. Oregono universitete už paprastą matematikos galvosūkį buvo pasiūlytas piniginis atlygis tiems, kurie išspręs jį greičiausiai. Net 70 proc. 45 – 54 metų vyrų jį spėjo išspręsti laiku, o štai tarp 25 - 34 vyrų tokių buvo tik 50 procentų. Mokslininkai padarė išvadą, kad jaunesni vyrai jaučia stipresnę konkurencinę įtampą, trukdančią priimti teisingus sprendimus. O kaltinti dėl to galima aktyviai veikiantį hormoną testosteroną, skatinantį agresiją ir konkurenciją. Vyresni vyrai šio hormono turi mažiau, todėl jiems paprasčiau atsiriboti nuo konkurencinės kovos ir tiesiog daryti tai, ką jie turi daryti.

2. Kokybiškesnis seksualinis gyvenimas

Seksualinis gyvenimas jaunystėje tikrai aktyvesnis, nei brandžiame amžiuje. Tačiau mes kalbame ne apie kiekybę, o apie kokybę. Tarptautinis Senėjimo problemų tyrimas parodė, kad net 74 proc. vyrų ir 70 proc. moterų, sulaukę 60-ties metų, yra labiau patenkinti savo seksualiniu gyvenimu nei tie, kuriems nėra 40-ties.

Dr. Debby Herbenick teigia, kad tai susiję su mūsų įgyta patirtimi, žinojimu, kas teikia didžiausią malonumą ir gebėjimu patirti orgazmą. Ji mano, kad vyresnės moterys yra labiau seksualiai patyrusios, turi daugiau pasitikėjimo ir yra labiau atsipalaidavusios.

Vyrų pasaulyje situacija labiau komplikuota, nes senstant jų erekcija silpnėja, tačiau padėtis nėra tokia liūdna, kaip mano jauni žmonės – 2008 metais atliktas „British Medical Journal“ tyrimas nustatė, kad daugėja vyrų, kurie net sulaukę 70 metų amžiaus pakankamai dažnai mėgaujasi geru seksu.

3. Jaučiamės laimingesni

Jaunystė teikia savų džiaugsmų, tačiau Stanfordo universitete atlikti tyrimai parodė, kad vyresni žmonės labiau moka džiaugtis gyvenimu ir yra emociškai stabilesni. Tai susiję ne tik su sukaupta gyvenimiška patirtimi, tačiau taip pat ir su kankorėžinės liaukos veikla. Tiriant 18 – 29 metų ir 70 – 90 metų savanorius, pastebėta, kad vyresnių žmonių smegenys kur kas stipriau reaguoja į džiugius, o ne į liūdnus dirgiklius. Jos tiesiog atsisako priimti skausmingas naujienas.

„Vyresni žmonės labiau pastebi gerus dalykus gyvenime ir ne taip stipriai jaudinasi dėl klaidų. Ko gero, šis sugebėjimas atrasti gėrį ir grožį mažuose kasdieniuose dalykuose ir yra vadinamas išmintimi“ - sako profesorius Billas von Hippelis.

4. Ne taip stipriai pasireiškia alergijos

Įprastai aktyviausiai įvairios alergijos pasireiškia vaikystėje, tačiau anot gydytojo alergologo dr. Adriano Morriso, perkopus 40-metį alerginės organizmo reakcijos ima slopti. Organizmas gamina mažiau alerginių antikūnių, tad tokios problemos kaip sezonė šienligė gali ir visai išnykti.

„Didžioji dalis dėl alergijų besikreipiančių pacientų yra vaikai ir paaugliai. Vyresnio amžiaus pacientų tarpe dažniau galima pastebėti ne pačias alergijas, o tik jas primenančius simptomus, sukeltus kitų priežasčių – rūkymo, vaistų, infekcijų ir t.t. Tad su amžiumi alerginės organizmo reakcijos slopsta, išskyrus kai kuriuos atvejus. Pavyzdžiui, alergija žemės riešutams turi mažesnę tikimybę su amžiumi sumažėti“, – sako Lindsey McManus, Jungtinės Karalystės alergologas.

5. Ne taip dažnai pasikartojanti migrena

Migrena – tai būsena, kurią kontroliuoti labai sudėtinga. Vis dėlto tyrimai rodo, kad su amžiumi migrenos priepuoliai retėja ir darosi silpnesni. Anot mokslininkų, migrena susijusi su hormonu estrogenu: su amžiumi ir atėjusia menopauze jo kiekis organizme mažėja, todėl silpnėja arba visiškai išnyksta migrenos priepuoliai. Deja, migrena sergantiems vyrams amžius nesuteikia tokio atokvėpio, tačiau vyrai migrena serga kur kas rečiau.

6. Mažiau prakaituojama

Dėl staigių organizmo reakcijų menopauzė gali būti tikrai nelengvas laikotarpis: nuolat pilančios karščio ir šalčio bangos, pagausėjęs prakaitavimas... Laimei, šiais laikais yra įvairiausių priemonių, padedančių sukontroliuoti šias problemas. Tačiau gera žinia ta, kad po menopauzės laikotarpio mūsų prakaito liaukos pradeda trauktis ir tampa mažiau jautrios, todėl galima atsisveikinti su nemaloniu prakaitavimu. Tyrimai, publikuoti leidinyje „Journal of Applied Physiology“ nustatė, kad moterys, nuo 52 iki 62 metų prakaituoja kur kas mažiau nei tos, kurioms 20 – 30 metų. Taip nutinka prakaito liaukų siaurėjimo ir mažėjančio jų atsako į nervų sistemos siunčiamus dirgiklius.

7. Rečiau sergama peršalimo ligomis

Kiekvieną kartą, kuomet užsikrečiame virusu, organizmas pradeda gaminti šį virusą įveikti turinčius antikūnius. Statistiškai, sulaukę 50 metų būname persirgę įvairiais virusais maždaug 200 kartų. Kol esame jauni, nuo kai kurių virusų antikūnių neturime, todėl sergame dažniau. Vyresniame amžiuje organizmas jau turi sukaupęs „antikūnių banką“, todėl yra atsparesnis įvairioms infekcijoms. Tiesa, tai negalioja gripo atveju.