Gerti skysčius yra sveika: žalia arbata tonizuoja, kitos žolelės – veikia raminančiai, slopina galvos skausmus ir t.t. Faktas, kad arbatą gerti būtina, tačiau veiksminga ji ne tik geriama, bet ir naudojama išoriškai. Štai keli būdai, kaip arbatžolėmis išspręsti grožio problemas.

1. Panaudotas juodos arbatos pakelis padės nuraminti sudirgusią odą. Pavyzdžiui, jei kojas po skutimosi peršti, o jų oda paraudo, ištrauk iš puodelio juodos arbatos pakelį ir jį atvėsink. Ant sudirgusios kojų odos išspausk arbatžolėse susikaupusį skystį. Peršėjimas sumažės, o raudonis ilgai netrukus pranyks.

2. Žalia arbata puikiai drėkina veido odą, suteikia jai sveiko spindesio ir sutraukia poras. Ryte ir vakare veido odą drėkink vatos diskelį suvilgiusi atvėsusioje žaliojoje arbatoje. Bus veiksmingiau, jei arbatą užšaldysi ledukų formelėje, o vakare kubeliu švelniai pavedžiosi per veidą. Svarbu, kad naudojama žalia arbata būtų natūrali, be įvairių skonių ir priemaišų.

3. Jei vargina paburkę ar patamsėję paakiai, į pagalbą taip pat gali pasitelkti arbatą, ji padės susitraukti po oda esančioms kraujagyslėms, sumažins patinimą ir odos patamsėjimus. Pakanka užsimerkus ant paakių užsidėti šaltus arbatos pakelius ir palaikyti 5 – 10 min. Tiks žolelių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, mėtų, taip pat žalioji. Vaisių ar juodoji arbata gali nudažyti paakių odą, todėl jų verčiau nenaudoti.

4. Žaliosios ar juodos arbatos nuoviras atgaivins pavargusius plaukus, suteikti jiems žvilgesio. Užplikiusi arbatą palik ją 15 min., po to ištrauk arbatžoles. Skystį atvėsink ir ką ištrinktus plaukus išskalauk nuoviru, po 10 min. juos vėl perliek vandeniu.

5. Jei po ilgos dienos pėdos skleidžia nemalonų kvapą, reguliariai pasidaryk arbatos voneles. Arbatoje esanti tanino rūgštis turi antibakterinių bei antigrybelinių savybių, todėl pėdos prakaituos mažiau, o kvapas nebebus toks stiprus.