Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką atkreipti dėmesį sudarant nuomos sutartį, ar ją būtina registruoti, kaip apginti savo teises, kai kita šalis nepaiso susitarimų? Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Milda Lapinskaitė pateikia patarimų, kurie padės išvengti nesusipratimų ateityje.

Pirmiausia, pravartu įsitikinti, kad asmuo, iš kurio ketinate nuomotis būstą, yra ne subnuomotojas, o gyvenamosios patalpos savininkas. Paprašykite, kad asmuo pateiktų savo asmens dokumentą ir išrašą iš „Registrų centro“. Jei paaiškėja, kad nuomotojas nėra buto savininkas, reikalaukite pateikti rašytinį savininko sutikimą, jog šis sutinka subnuomoti savo turtą Jums. Atrodytų, galbūt nieko tokio, jei savininkas nesužinos, tačiau reikėtų turėti omenyje, kad tikrasis nuomotojas, atvykęs apžiūrėti, kaip nuomininkams sekasi gyventi bute, ir jame atradęs visiškai kitus asmenis, gali nutraukti nuomos sutartį. Tokiu atveju Jums tektų išsikraustyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi būti sudaryta raštu. Be kitų aspektų, dokumente svarbu aptarti šias sąlygas: kainą, atsiskaitymo už komunalinius mokesčius tvarką, mokėjimo terminą, sutarties nutraukimo sąlygas, įspėjimo laikotarpį ir t. t. Papildomas saugiklis, užtikrinantis, kad nebūsite netikėtai išprašyti – nuomos sutarties įregistravimas Nekilnojamo turto registre. Jei savininkas parduotų butą, registre išviešinta nuomos sutartis ir toliau liktų galioti naujajam savininkui. Sutartį viešame registre gali įregistruoti tiek savininkas, tiek nuomininkas, tačiau reikėtų susitarti, kam teks įregistravimo išlaidos (apie 6 eurus).

Kiekvienas nuomotojas prašo sumokėti užstatą, kurio dydis paprastai svyruoja nuo vieno iki dviejų mėnesių nuomos užmokesčio. Priklausomai nuo sudarytos sutarties sąlygų, nuomininkui nesumokėjus ar vėluojant sumokėti nuomos kainą, nutraukus sutartį anksčiau termino ar sugadinus turtą, užstatas arba jo dalis gali būti negrąžinta. Todėl sutarties priede patartina įrašyti, kokie bei kokios būklės (nauji ar naudoti) baldai yra perduodami, ar netgi nurodyti, kokio konkretaus prekių ženklo paliekama buitinė technika, o rastus apgadinimus patartina iš karto nufotografuoti. Pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalo grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į natūralų buto, baldų, buitinės technikos nusidėvėjimą. Jei nuomotojas neturi priekaištų, užstatas grąžinamas arba gali būti įskaitomas kaip nuomos mokestis, jei taip susitariama sutartyje.

Jei savininkas neprieštarauja, kad apsigyventumėte su augintiniu, jį laikyti turite atsižvelgdami į atitinkamos savivaldybės patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles. Pavyzdžiui, jei nuomojatės kambarį Vilniaus mieste, o bute kartu gyvena ir kiti jame deklaruoti asmenys, privalote gauti jų sutikimą, nebent užtikrinsite, kad augintinis nepateks į bendro naudojimo patalpas (virtuvę, vonią, tualetą).

Į VU Teisės kliniką neretai kreipiasi asmenys, kurie arba kuriems užliejo butą. Deja, labai retai gyvenamasis būstas būna apdraustas. Tai padaryti galima dviem būdais: civilinės atsakomybės draudimu arba būsto draudimu. Abiem atvejais kompensuojama gaisro, vagystės, vandalizmo, gamtinių jėgų ar užliejimo padaryta žala. Civilinės atsakomybės draudimo įmoka paprastai būna didesnė, o draudimo suma mažesnė, nei draudžiantis būsto draudimu. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis turėtų būti sudaryta nuomininko vardu, būsto draudimo atveju – būsto savininko. Savininkas, sudarydamas tokią sutartį, turi nurodyti, jog bute gyvens nuomininkai, priešingu atveju tai tampa rizikos klausimu, o draudimo bendrovė įgyja teisę atsisakyti atlyginti nuostolius.

Beje, pasitaiko atvejų, kai skelbimai yra netikri, t. y. tariami nuomotojai įkelia fiktyvius skelbimus, paprašo skubiai pervesti avansą, o tada dingsta. Tokie apgaulingi skelbimai dažnesni užsienyje, tačiau pasitaiko ir Lietuvoje. Atidžiai apžiūrėkite skelbime pateikiamas buto nuotraukas – kartais apgaulę gali išduoti ir jos. Pavyzdžiui, jei ieškote buto ar kambario Jungtinėje Karalystėje ir nuotraukoje matomas ne britiško standarto kištukinis lizdas, o toks kaip Lietuvoje, vargu ar skelbimas tikras.

Teksto autorė Milda Lapinskaitė – Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė. Nemokama teisinė pagalba nuomos ir kitais klausimais teikiama www.teisesklinika.lt.

Prieš 19 metų VU Teisės kliniką įsteigė ir ją globoja Vilniaus universitetas, advokatų kontora „Ellex Valiunas“ bei Vilniaus universiteto Studentų atstovybė. Klinikoje konsultuoja vyresniųjų kursų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai.