Kai reikia, mes visos mokame vaidinti, apsimetinėti tokiomis, kokios nesame arba tiesiog slėpti tikruosius savo veidus. Vyrai – ne išimtis, taigi tavo išrinktasis gali būti visai ne toks, kokį tu jį matai. Pažvelk į žemiau esančius klausimus ir atsakyk labai trumpai: taip arba ne.

* Ar esi kada nors pagalvojus apie tai, koks jis tobulas, o tu nepakankamai jo verta?
* Ar esi fantazavusi, kad tavo partneris pagaliau susivokia, kokia tu ypatinga ir nuo tos akimirkos pasikeičia visas jūsų gyvenimas?
* Ar esi melavus kitiems apie savo mylimąjį vien tam, kad prieš kitus jis atrodytų geresnis, linksmesnis ir visoks kitoks –esnis?
* Ar esi nutylėjusi dėl jo įpročių, kurių negali suprasti/pakęsti?
* Ar esi pagalvojusi, kad turėtum džiaugtis, jog toks tobulas vyras apskritai yra su tavimi?
* Ar kada nors jautiesi nesaugi šalia savo mylimojo, nes bijai būti išduota?
* Ar kada susimąstai, jog nebeturi laiko sau?
* Ar draugams teisiniesi, jog tavo išrinktasis yra nuostabus, tik reikia jį geriau pažinti?
* Ar teko prigauti save mąstant: „Mano buvęs elgdavosi lygiai taip pat, nejaugi grįžau prie to paties?“

Jei į daugumą klausimų atsakei teigiamai, yra didelė tikimybė, jog bijai pažvelgti realybei į akis ir mintyse susikūrei visai kitokį, labiau idealizuotą savo vaikino atvaizdą. Tokio tipo draugystė skatina laviruoti tarp kraštutinumų, t.y priverčia tave jaustis arba beprotiškai gerai, arba taip blogai, kaip niekada. Bet kodėl?

„Idealizuotos“ draugystės įprastai būna gana spontaniškos ir vystosi „mažiau kalbų – daugiau darbų“ principu. Pagrindinis tikslas - kuo greičiau sužavėti vienas kitą geriausiomis savo savybėmis, tuo pačiu nuslepiant įpročius, kurie galėtų pakišti koją sėkmingiems santykiams.

Tu ignoruoji tai, kas tau nepatinka ir stengiesi pastebėti tik tai, kas geriausia. Be abejo, gyventi žiūrint kartu per „rožinius akinius“ yra lengviau, bet ar tai garantuoja pilnavertę draugystę? Kažkada vis tiek ateis laikas pažvelgti realybei į akis.

Nėra nei tobulų santykių, nei tobulų žmonių. Vien dėl to, kad užsimerksi prieš savo mylimojo trūkumus, jie niekur neišnyks, o su laiku tik dar labiau pradės erzinti. Taigi gal geriau iškart pažvelgti tiesai į akis ir negaišinti nei savo, nei jo brangaus laiko?