Liaudies išmintis „Anksti kėlęs ir anksti vedęs nesigailėsi“ galiojo tada, kai žmogus buvo vertinamas tik kaip darbinis vienetas. Anksti atsikėlęs jis galėjo nudirbti daugiau darbų, o anksti vedęs greičiau susilaukdavo vaikų, ir šie jau po kelerių metų tapdavo ūkiui naudinga darbo jėga. Dar prieš dvidešimtmetį 25 metų sulaukusi netekėjusi mergina buvo vadinama senmerge, o šiais laikais miestų gyventojos niekur neskuba.

Jeigu tau 25 metai ir galvoji, kad amžinai liksi „sena merga“, turime tau gerą žinią - į santuokos traukinį dar tikrai nepavėlavai, o ir skubėti nėra kur, nes anksti sudarytos santuokos retai kada būna tvirtos. Bent jau taip tikina Jutos universiteto mokslininkai ir tyrimo vadovas, profesorius Nicholas H. Wolfingeris.

Jo nuomone, tvirčiausios santuokos sudaromos tuomet, kai norintieji susituokti būna 28-32 metų amžiaus - būtent šiame etape iš tiesų subręstame, išmokstame labiau save kontroliuoti ir nepasiduoti akimirkos emocijoms, esame pasiruošę atsakingai tėvystei ir motinystei. Išanalizavęs daugybę santuokų, profesorius atkreipė dėmesį, kad šiame amžiuje sudarytos santuokos truko ilgiausiai.

„Kiekvienas asmuo iki 28 metų yra lygus asmeniui virš 32 metų - jiems grėsmė išsiskirti yra didesnė. Kodėl? Mes turime teoriją. Jaunesnio amžiaus žmonės vienu metu turi nukreipti save tiek į karjeros siekimą, tiek į santykių kūrimą. Dauguma tiesiog neatlaiko tokio spaudimo ir neranda reikiamo balanso. Vyresni nei 32 metų žmonės jau turi suformuotą charakterį, nėra pakankamai lankstūs, todėl sunkiai adaptuojasi prie partnerio poreikių“ - pasakoja profesorius ir priduria, kad 28-32 metų tarpas dėkingas dar ir finansiniu atžvilgiu, juk šiame amžiuje finansinė padėtis įprastai pradeda stiprėti, o niekam ne paslaptis, kad būtent finansiniai nesutarimai yra viena iš dažniausių skyrybų priežasčių.