Už atsiųstą laišką dėkojame mūsų skaitytojai Ievai. Jei ir tu nori pasidalinti savo mintimis bei išgyvenimais, rašyk mums el. paštu portalas@cosmopolitan.lt

Nutrūkus artimai draugystei ar išsiskyrus visuomet sau kartodavau: „Kiekvienam gyvenimo įvykiui yra sava priežastis“. Šią išmintį man perdavė močiutė dar ankstyvoje vaikystėje, kuomet pirmą kartą susidūriau su gyvenimiška neteisybe. Ši frazė tapo galingu ginklu, padedančiu atrasti ramybę bet kurioje situacijoje. Kartais pagalvoju, kad tai puiki manipuliacija ir saviapgaulės priemonė, gelbėjusi mane sunkiausiais gyvenimo tarpsniais.

Ar šiandien aš tikiu, kad viskas vyksta dėl kažkokios priežasties? Taip, bet dabar tai įvardinčiau kiek kitaip: visi žmonės ateina į tavo gyvenimą dėl tam tikrų priežasčių ir jie palieka savo pėdsaką nepriklausomai nuo to, kokį vaidmenį atliko, kiek laiko užtruko ar kuo baigėsi jūsų santykiai.

Deja, įprastai vaidmuo, kurį tie žmonės suvaidino, dažniausiai paaiškėja tik tuomet, kai jie išeina. Kuomet pernelyg vėlu padėkoti už tai, kad jie davė tau vertingas gyvenimo pamokas.

- Aš dėkinga klasiokui, kuris mokykloje su manimi elgėsi tiesiog baisiai. Jo dėka supratau, kokia nenoriu būti ir kaip gyvenime svarbu gerbti kitus.

- Aš dėkinga savo vaikystės draugams, kurie priėmė mane tokią, kokia esu ir leido suprasti, kad būti kitokia nėra blogai.

- Aš dėkinga mane palikusiam pirmajam vaikinui. Buvo skaudu, bet būtent jo dėka supratau, ką reiškia skraidyti.

- Aš dėkinga savo buvusiam vyrui, kuris užnuodijo mano gyvenimą. Tik jo dėka išmokau save vertinti ir supratau, kad esu verta kur kas daugiau.

- Aš dėkinga tiems, kurie sudaužė man širdį. Be tos patirties nebūčiau supratusi, kad skausmas praeina, o gyvenimas tęsiasi.

- Aš dėkinga mano dabartiniams draugams. Jūs man parodėte, kad kartu galima juoktis net ir tragiškiausiose gyvenimo situacijose.