Visuomenės normos nuolatos kinta. Prieš dvidešimtmetį neištekėjusi ir šeimos nesukūrusi 25 metų mergina tikriausiai būtų pavadinta senmerge. Šiais laikais sukūrus šeimą tokiame amžiuje dauguma tikriausiai nusistebėtų: „Juk dar tokia jauna...“

Be abejonės, į didžiausią skyrybų riziką patenka itin jaunos šeimos. Natūralu: vyksta asmenybės branda, keičiasi požiūris į gyvenimą, savęs paties suvokimas, vertybės. Asmenų, susituokusių peržengus 25-erių metų slenkstį, skyrybų statistika palankesnė, tačiau sprendžiant iš duomenų vidurkių, kuo labiau besituokiančios poros artėja prie keturiasdešimtmečio, tuo labiau mažėja ir skyrybų tikimybė. Įdomu tai, kad vėlesniais etapais ir vėl grįžtame į pirminę padėtį: nusprendusiems kurti šeimą peržengus 50-ies metų slenkstį, skyrybų rizika drastiškai išauga ir praktiškai susilygina su skyrybų skaičiumi jaunimo tarpe. Siekiant paaiškinti tokį fenomeną, buvo pateikta keletas skirtingų teorijų, tačiau tyrimo autoriai mano, kad tie žmonės, kurie sprendimo tuoktis nesugeba priimti iki sulaukia trisdešimties, santuokos veikiausiai apskritai nelaiko jokia siekiamybe – ja tiesiog netiki.

Pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad reikia ieškoti aukso viduriuko. Jutos universiteto atliktame tyrime sociologijos profesorius Nicholasas Wolfingeris teigia, kad nereikėtų delsti per ilgai. Tyrėjo teigimu, mažiausia skyrybų tikimybė gresia žmonėms, kurie susituokė būdami 28–32 metų. „Skyrybų tikimybė mažėja sulig kiekvienais metais nuo paauglystės, ir mažiausia būna nuo 28 iki 32 m., – rašo N. Wolfingeris. – O nuo 32 metų skyrybų tikimybė vėl išauga – ji didėja praktiškai po 5 proc. kasmet.“ N. Wolfingerio tyrimas galbūt ir teisingas, tačiau jame nagrinėjama tikimybė išsiskirti tik per pirmus penkerius metus po vestuvių, sako psichologė Karla Ivankovich, kuri yra Ilinojaus universiteto Springfilde profesorė. Idealiu atveju, santuoka trunka ilgiau nei penkerius metus. „Tad net kai susituokiama neperžengiant „auksinių rėmų“ amžiaus, skyrybų tikimybė egzistuoja“, – sako ji.

Kai kurie tyrėjai nesutinka su šiomis išvadomis. Pavyzdžiui, Merilendo universiteto sociologas Phillipas Cohenas, analizuodamas kitus statistinius duomenis nei N. Wolfingeris, išsiaiškino, kad santuoka stabilesnė kai tuokiasi kiek vyresni žmonės, nei teigia N. Wolfingeris. Pasak Ph. Coheno, visiškai nereikia nerimauti, jei šeimą sukuriate būdami vyresni nei 32 m.

Yra ir trečia nuomonė, kuri mums skamba įtikinamiausiai. Analizę atlikęs žurnalistas ir kognityvinių mokslų srities specialistas pateikė 37 procentų taisyklę. Remiantis matematikos teorija, palankiausias metas priimti sprendimus turint ribotas galimybes, tokias kaip laikas ar konkretūs pretendentai, ateina tada, kai susipažįstama su 37 proc. visų galimų pasirinkimo variantų. Vadinasi, jei manysime, kad į pasimatymus pradedame vaikščioti sulaukę 18-os, o baigiame būdami 40-ies, pakankamai duomenų, leidžiančių pasirinkti idealų partnerį, pavyks sukaupti nuėjus 37 proc. viso romantiškiems pasimatymams skirto kelio, tai yra sulaukus 26-erių.