Su draugu kartu gyvename jau dvejus metus. Iš viso pažįstami trejus. Man 28, jam - 31 metai. Esame laiminga pora, puikiai sutariame, palaikome vienas kitą, mylime, esame draugai ir partneriai bei aistringa pora. Kalbamės apie ateitį, vaikus, šeimą. Jis žino, jog man svarbu vestuvės ir šeimos kūrimas, tačiau nesu prašiusi mane vesti, nors labai to noriu. Tuo tarpu jis sako, kad jau dabar esame šeima. Vaikų susilaukti planuojame, kai stabilizuosis finansinė padėtis ir neva tos vestuvės nėra svarbus dalykas. O aš nenoriu, kad jis man pirštųsi tada, kai aš jau lauksiuosi, nes taip reikia.

Norėčiau, kad jis pats norėtų mane vesti, kurti šeimą. Mano suvokimu, tai tikrai turėtų būti prieš kūdikio gimimą ar net jo planavimą. Apie šiuos požiūrių skirtumus esame atvirai kalbėję, tačiau abu laikomės savų įsitikinimų ir nė vienas neketiname keisti požiūrio į santuoką. Vasarą planuojame kraustytis į kitą šalį ir kurti gyvenimą ten. Mano mama jau klausė, ar ketiname susituokti prieš pradėdami gyventi užsienyje, todėl nusprendžiau inicijuoti pokalbį ir atvirai paklausti apie vestuves. Mano klausimas būtų toks: ar verta svarstyti apie skyrybas, jei jis vis dėlto nenorės dabar tuoktis, nors gyvename laimingoje partnerystėje?

ATSAKO SANTYKIŲ EKSPERTĖ
Inga Aukštakojienė
Tobulasjausmas.lt autorė

Sužadėtuvės, vestuvės, pavardė, bylojanti apie ištekėjusios moters statusą – visa tai pakelia moters savivertę. Apie vestuves svajoja kiekviena mergaitė dar tame amžiuje, kai žaidžia su lėlėmis. Tačiau vyrų svajonių vizijose vestuvės nefigūruoja. Vedybos jiems asocijuojasi su padidėjusia įsipareigojimų našta ir atsakomybe. Tai nereiškia, kad vyrai nenori kurti šeimos ir suteikti savo mylimajai pavardės bei saugumo jausmo. Jie tiesiog neįžvelgia skubotų vestuvių prasmės šiame laikotarpyje, kai gyvenimas kartu nėra moraliai smerktinas dalykas. Tavo vaikino argumentas yra logiškas – jūs jau dabar esate šeima: gyvenate kartu, planuojate bendrą ateitį, vaikus ir pan. Ir vaikinai nuoširdžiai nemato skirtumo santykių prasme: susituokę jūs esate ar ne.

Šiuolaikinę nuotakų kartą auklėjo ir augino tos mamos, kurios neturėjo teisės gyventi susimetusios su vyrais be antspaudo pase. Mūsų mamų laikais gyvenimas kartu nebuvo elementarus ir logiškas prieš vestuvinis santykių etapas. Laikai kardinaliai pasikeitė. Dabar tuoktis be santykių išbandymo bendra buitimi būtų labiau kvailystė, nei moraliai sektinas pavyzdys. Nors mamų požiūris į bendrą gyvenimą prieš vestuves tapo liberalus, nepaisant to, kiekvienai mamai svarbi dukros laimė ir jos šeimyninis saugumas. Tad šioje istorijoje diskutuotinas klausimas, ar tavo poreikį inspiruoti vestuves lemia tavo asmeninės ambicijos ar vis tik jauti mamos spaudimą?

Kad ir kaip ten bebūtų, tavo draugo argumentas, kad vestuvės nepakeis dabartinio jūsų santykių modelio, kad šiuo metu jūs turite svarbesnių dalykų nei vestuvių planavimas, prieš tavo argumentą – aš taip noriu – turi didesnį svorį. Tuo tarpu tavo svarstymai apie skyrybas su partneriu, su kuriuo jūs gyvenate santarvėje ir meilėje, yra daugiau nei nelogiški. Juk jis neišsižada idėjos vieną dieną susituokti. Jis tiesiog nemato prasmės to daryti dabar, kol finansinė judviejų padėtis nėra stabili ir yra kitų prioritetų.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje istorijoje vaikinas nėra iš principo nusistatęs prieš santuoką ir šeimos perspektyvas. Jūsų bendro gyvenimo vizijos tobulai sutampa. Nemanau, kad atsirastų tokia mergina, kuri išsižadėtų laimingų meilės santykių vien dėl to, kad vaikinas atsisako tenkinti kaprizą susituokti dabar ir ne vėliau. Juk meilė ir santykiai nėra tai, ką gali turėti vos tik panorėjus. Jei išsiskirsi su vaikinu vien dėl to, kad jis neves tavęs dabar, tai juk negarantuos tau greitesnių vedybų su kitu partneriu.

Kitas svarbus momentas - iškeldama šį ultimatumą savo draugui, tu jam savaime pasakysi: „Vestuvės man yra svarbesnės nei tu ir tavo meilė“. Joks vaikinas ir vyras nenori būti priemone moters tikslams pasiekti. Priemone gauti tai, ko ji nori: vestuvių ir ištekėjusios moters statuso. Ir joks vyras išgirdęs šį ultimatumą netrykš noru vesti tokias sąlygas statančią merginą.

Jei moteris nori pasiekti savo tikslų meilės partnerystėje, ji turi mokėti veikti gudrumu, o ne stačiokiškais manevrais. Vos tik moteris pradeda ambicijų kovą prieš vyrą, ji išsyk tampa vyro varžove kovoje už savo teises ir laisvę. Ji praranda savo moteriškumo galias ir vyras be gailesčio panaudos visus savo logikos ir mąstymo resursus idant laimėtų kovą ir išlaikytų savo vyrišką ego nepažeistą. Tuo tarpu moteris, pralaimėjusi kovą pasijaučia kokia? – Nemylima! Ir ji pati nesuvokia, kodėl užuot jai nusileidęs, vyras kovojo iki paskutinio atodūsio. Nesupranta, kad pati save ir santykius patalpino į „bokso ringą“, kuriame laimėjimas prieš vyrą reikštų jo vyriško autoriteto nuosmukį, o pralaimėjimas – dvejonę dėl mylimosios statuso.

Nė vienai moteriai nerekomenduoju stoti į ambicijų kovą prieš savo mylimąjį. Moteris iš prigimties apdovanota meilės, švelnumo, meilumo ginklais, prieš kuriuos vyrai yra bejėgiai. Moters stiprybė vyrų pasaulyje slypi jos silpnume ir lytiškume. Belieka tik išmokti naudotis tais ginklais ir nepamiršti gerbti savo partnerio vyriškumo autoritetą, kuris turi tiesioginės įtakos santykių modeliui ir meilės vyrui pajutimui.

Jei nežinai kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, ar nesupranti kodėl vienaip ar kitaip elgiasi tavo antra pusė, siųsk savo problemos aprašymą mums arba rašyk tiesiogiai Ingai. Į visus skaitytojų klausimus bus atsakyta COSMO portale ar privačiai į pateiktą el.paštą.

Klaida. Jūsų naršyklė nepriima sausainėlių (cookies).