Galvojant apie šią temą, prisiminėme labai puikiai šiai situacijai tinkančius žodžius, kuriais norime pasidalinti ir su tavimi:

JIS: - Atleisk...
JI - Už ką?
JIS: - Už tai , kad suteikiau tau skausmo,
JI - Atleidžiu,
JIS: - Už tai, kad buvau neištikimas,
JI - Atleidžiu,
JIS: - Už tai, kad melavau,
JI - Atleidžiu,
JIS: - Už tai, kad palikdavau tave vieną,
JI - Atleidžiu. Ir tu man atleisk,
JIS: - Tau? Už ką?
JI - Už tai, kad tavęs nebemyliu...

Kaip sakoma viename anekdote: didžiausia moterų klaida – galvoti, kad jis pasikeis, didžiausia vyrų klaida – galvoti, kad ji niekada neišeis.

Kuriant santykius, nori nenori tenka keistis ir derintis prie šalia esančio žmogaus. Norime pabrėžti – KEISTIS ABIEMS. Kuomet vienas iš dviejų nenori daryti nieko, o kitas išmoksta prisitaikyti – santykiai tampa nelygiaverčiai. Gali gniaužti savyje nepasitenkinimą, pyktį ir nuoskaudas metus, dvejus, gal net ir visą dešimtį, tačiau vieną akimirką visko pasirodys pernelyg daug. Ir jeigu norėsi vėl džiaugtis gyvenimu, vietoj įprasto kablelio teks padėti tašką. Visam laikui. Tik labai gaila, kad dažniausiai tokiais atvejais atsisuki atgal ir pati nesupranti, kodėl buvai tokia akla.

Iš savo skaitytojų gauname pačių įvairiausių gyvenimiškų istorijų ir galime drąsiai sakyti – žmonės labai retai kada keičiasi. Pakėlė ranką kartą – pakels ir antrą. Žemina? Tikrai nenustos to daryti tik dėl to, kad būsi dar geresnė. Yra dalykų, kurie jau santykių pradžioje yra tarsi raudonas signalas, kad galbūt verta viską baigti dabar, neaukojant savo brangių gyvenimo metų tam žmogui, kuris tavęs nevertas.

Jei jis... neištikimas. Taip, šiuo klausimu galima būtų diskutuoti iki pažaliavimo. Kažkas galbūt patars pamiršti, atleisti ir apsimesti, kad nieko neįvyko. Juk santykiuose būna visko. Iš tiesų, būna visko, tik gaila, kad atleisti tu gali, o štai pamiršti tikrai nepavyks. Tu gali nuryti visą patirtą skausmą ir gyventi toliau, tačiau kas bus, jeigu situacija pasikartos? Kiek kartų esi pasiryžusi patikėti žodžiais „daugiau niekada“? Ir kaip ketini kovoti su nevalingai grįžtančiomis mintimis apie tą kitą moterį? Prieš priimdama sprendimą, visų pirma turi sau atsakyti į klausimą: ar tęsdama santykius tu iš tiesų būsi laimingesnė?

Jei jis... kelia ranką. Įsiūčio metu labai sunku kontroliuoti savo reakcijas, nes jos, galima sakyti, sąlyginai instinktyvios. Vieni iš to pykčio negali net žodžio pratarti, kiti pradeda rėkti ar daužyti daiktus, treti – kelia ranką... Jeigu tavo vyrukas apakintas pykčio pradeda mosuoti kumščiais, o vėliau atsiprašinėja ir tikina, kad tai nepasikartos – netikėk! Reikia įdėti beprotiškai daug pastangų, kad sugebėtum kontroliuoti savo emocijas ir valdyti instinktyvią reakciją. Gerai, jis sukaups visą savo stiprybę ir pasistengs valdytis vieną, antrą, trečią kartą... Bet kažkada ir vėl grįš prie savo natūralios reakcijos, nes nuolatos save tramdyti ir kontroliuoti savo elgesį – beprotiškai sunku.

Jei jis... egoistas. Yra vyrų, kurie save myli labiau, nei savo antrąją pusę. Tiesą sakant, yra ir tokių, kurie myli TIK SAVE, o moteris jiems – tik priedas, kurį visuomet galima pakeisti, jei tik kas nors nepatiks. Nejaugi tu nori būti tik priedu? Sveikuose santykiuose vyras ir moteris yra lygiaverčiai partneriai, o tikras vyras niekuomet neleis savo moteriai pasijausti prastesne. Jeigu jis verčia tave jaustis kitaip – bėk ir nesigręžiok atgal. Tokio žmogaus požiūrio į save nepakeisi. Susiradęs kitą moterį jis elgsis lygiai taip pat.

Jei jis... priklausomas. Kaip rodo praktika, nebūna buvusių alkoholikų, narkomanų ir t.t. Jeigu žmogus turi priklausomybę, ji išliks visą gyvenimą. Nuo to nepasveikstama. Klausimas – ar yra pakankamai valios kovoti su tuo visą gyvenimą? Nieko nesakome, kai kurie žmonės iš tiesų randa savyje stiprybės ir sugeba kartą ir visiems laikams pakeisti savo gyvenimą. Bet ar tu įsivaizduoji, kiek įvairiausių lūžių iki tol tenka praeiti? Jei tavo antroji pusė turi rimtą priklausomybę, turėtum gerai pagalvoti: viską nutraukti čia ir dabar ar eiti kartu iki pat pabaigos. Žinai, ko dažniausiai gaila moterims, kurios po daugybės bandymų traukti savo vyrus iš to liūno, galiausiai nutraukia santykius? Joms gaila visų tų daugybės sugadintų metų, nes besisukdamos tame užburtame priklausomybių rate, jos gyvena ne savo, o savo vyrų gyvenimus. Ir jie tikrai nepalieka gražių prisiminimų. Todėl pagalvok, ar tikrai esi tam pasiryžusi? Kodėl tu turi aukotis, jeigu iš tiesų vardan santykių turėtų būti paaukotas alkoholis, narkotikai ir visos kitos priklausomybės.

Šį sąrašą kiekviena galime papildyti savo nuožiūra. Svarbiausia, kad tu visuomet prisimintum, jog JOKS VYRAS neturi teisės tave žeminti. Tiesa sakant, jokiam normaliam vyrui niekuomet ir nekils mintis taip elgtis.