Niekas niekam nieko neskolingas

Mes, vyrai, nuo vaikystės pratę būti moterų mylimi. Ačiū mamai. Ji mylavo ir lepino tiesiog šiaip, nieko neprašydama mainais. Kartais man kildavo klausimas, kaip čia taip nusipelniau, nes bet kurioje koordinačių sistemoje problemų sukeldavau daugiau, nei suteikdavau naudos. Iš savo pirmosios merginos tikėjausi tokios pat nesąlyginės meilės. Tada nė neabejojau, kad jai neregėtai pasisekė, nes gavo (pasak mano mamos) patį geriausią vaikiną pasaulyje. Deja, ta mergina taip visiškai nemanė, ir mūsų santykiai po mėnesio nutrūko. Kodėl? Niekas, išskyrus mamą, neprivalo mylėti tiesiog šiaip sau.

Žmogaus neperdarysi

Dvidešimtmečiai vaikinai pripažįsta vienintelį teisingą požiūrį – savo. Jei jaunatvinis maksimalizmas neatslūgtų, evoliucija prieitų liepto galą. Štai vienas mano draugas penkerius metus tarkavo savo merginą dėl profesijos, draugių ir šukuosenos, kol gavo siuntimą eiti į vieną ne itin malonią vietą. Bet ką čia jis – aš pats kadaise mokiau merginą, kaip deramai leisti pinigus. Idiotas! Užtat bandymų ir atoveiksmių į kaktą metodu atradau harmonijos dėsnį: užuot kreipus dėmesį į draugės trūkumus, gėrėtis jos pranašumais. Jei žaviesi jos mokykliniais medaliais, gautais už šuolį per ožį, kodėl negali užmerkti akių, kai ji persūdo mėsą, ir atmerkti jų, kai atsiskleidžia jos fantastiškas humoro jausmas ir išradingumas? Rebrandingas – kvaila veikla. Jei obelis ir imtų megzti apelsinus, jie greičiausiai būtų nevalgomi.

Pavydėti beprasmiška

Vaikystėje buvau traumuotas. Kai man buvo penkeri, išgirdau per radiją žodžius: “Tas, kuris moteriai ne pirmas, visada bus antras.” Mano pasitikėjimas moteriškąja lytimi patyrė siaubingą smūgį. Kaipgi tomis moterimis paskui pasitikėti? Viską pakeitė susitikimas su Rasa. Kai jai nusibodo kentėti mano pavydo priepuolius, ji iškėlė sceną. Tiesiog gatvėje. Tai buvo košmaras – mane užjautė net kūdikiai iš šalimais riedančių vežimėlių. Aš supratau, kaip visa tai bjauriai atrodo iš šalies – nepasitikėjimas, pakeltas kubu. Dabar, užuot slapta tikrinęs mylimosios telefoną, tyrinėju koncertų anonsus. Tegu vaikinai stebeilijasi į jos užpakaliuką. O aš didžiuosiuosi, kad tokių formų mergina iš tūkstančio kandidatų išsirinko mane.

Kalbėti apie meilę nėra gėdinga

Nežinau, kaip jūsų atveju, tačiau mūsų laiptinės vyriškumo klube galiojo nerašyta taisyklė: niekada neprisipažinti mergaitei meilės. Švelnumas turi būti dalinamas tik per šventes ir tik su parašu. Kitaip tu – skuduras, skystakiaušis ir ne vyras. Net pripažinti, kad tavo penis mažas, yra kur kas vyriškiau. Kokia kvailystė (turiu omeny ne penį, o silpnumą) – juk vyro ištarti švelnūs žodžiai moters psichikos sveikatai tokie pat naudingi kaip ir apsipirkimas.

Jūs esate geresnės

Kai buvau vaikas, visi mano bendraamžiai dievino Supermeną ir Žmogų Vorą. O dabar mes varinėjame automobiliais, galime įžiebti ugnį didinamuoju stiklu ir nusipirkti alkoholio. Na, argi ne betmenai? Mes įpratome nuo nieko nepriklausyti net santykių klausimais, tačiau silpnų vietų turi kiekvienas. Štai, tarkim, apranga. Kas antras vyras – kuo tikriausias trašseteris (trash (šiukšlės) ir set (įtvirtinti) junginys). Bet tai – dar ne viskas. Mes, drąsių medžiotojų ir laimikių nešėjų palikuonys, nesugebame išsirinkti produktų parduotuvėje. Kaip vyrai apskritai išgyveno, jei nieko nenutuokia apie maisto produktų galiojimo laiką ir baisiuosius E? Jūs ramesnės, išmintingesnės. Jūs padedate mums suaugti. Be jūsų mes tokie pat supermenai kaip Marijus Mikutavičius – be “Trijų milijonų”.

Mums nereikia pernelyg daug meilės

Galite mane užmėtyti pūkuotais kačiukais, tačiau pakartosiu: mums nereikia pernelyg daug dėmesio ir rūpestingumo! Duokite tiek, kiek galime priimti ir grąžinti mainais. Iš pradžių esame pasirengę mylėti 25 valandas per parą – ir spjauti iš dvigulės lovos į darbą ir draugus. Tačiau vis tiek ateis metas grįžti į sociumą. Mano draugas Darius labai išsigando, kai jo mergina nutarė išeiti iš darbo, kad galėtų daugiau laiko praleisti drauge su juo. Darius aria kontoroje kaip traktorius Karbauskio laukuose, moka paskolą, o šeštadieniais studijuoja ISM. Jis pasirengęs žygiams, tačiau tokia auka – saugok Dieve, nereikia.

Santykiams jokios taisyklės negalioja

Visa kompanija sėdėjome kavinėje ir tarp mūsų atsidūrė mergina, vardu Raminta. Ji garsiai kalbėjo, svaidėsi ne itin cenzūriniais žodeliais ir apskritai nieko nesigėdijo. Iš pradžių laikiausi atokiau nuo šito Andriulio su pėdkelnėmis. Tačiau Raminta vis dėlto buvo tokia kitokia. Mes įsišnekėjome – ir vakarui baigiantis jau aistringai glėbesčiavomės. Pasirodo, Raminta – medikė ir iš dviejų natų atskiria Bachą nuo Ofenbacho. Be to, moka labai gerai bučiuotis. Taisyklių reikia laikytis vairuojant ar sudedant parašiutą. Kitais atvejais jos atima galimybę išbandyti įdomiausius variantus. Galima vengti išsiskyrusių, rūkančių ar besidominčių džedaizmu ir iki pat senatvinio marazmo ieškoti savo laimingojo bilieto. O galima būti tiesiog laimingam. Kad visos taisyklės apsivožtų.