Rožinė – lėtinė odos būklė, kuriai būdingas epizodinis ar pastovus raudonis, jautrumas, nemalonus tempimo ar kaitimo jausmas, kartais ir bėrimai. Jei Jums diagnozavo šią ligą ar įtariate, jog ja sergate, t.y., esate linkęs raudonuoti (ne iš gėdos) dažniau, nei įprasta, paruošėme Jums straipsnį, kuriame apžvelgsime dažniausius veiksnius, išprovokuojančius būklės pablogėjimą, bei aptarsime, kaip galite to išvengti. Daugiau informacijos apie rožinę ir galimybė nemokamai apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą – www.raustu.lt.

1) Ypač didelį dėmesį derėtų skirti mitybai. Prastos žinios kavos ir juodos arbatos megėjams – šie gėrimai (beje, ir kola ar daugelio taip mėgstami energetiniai gėrimai) sudėtyje turi kofeino, kuris didina arterinį kraujo spaudimą ir taip sukelia odos raudonį.

Venkite aštraus arba labai karšto maisto, nes jie „įjungs“ organizmo aušinimo mechanizmą – suintensyvės prakaito išsiskyrimas, kuris garuodamas nuo odos vėsina ją, bei išsiplės kraujagyslės, į jas suplūs papildomai kraujo, kad išspinduliuotų didesnį kiekį šilumos. Būtent nuo kapiliarų diliatacijos, t.y., išsiplėtimo, Jūsų oda įgauna raudoną atspalvį.

Taip pat alkoholiniai gėrimai, kaip ir sudėtyje kofeino turintys gėrimai, didina arterinį kraujo spaudimą. Taip veido odos kapiliarai prisipildo didesniu, nei įprastai, kraujo tūriu, oda, ypač skruostai ir nosis, įgauna raudoną spalvą. Taigi papuolę į renginį ar šventę, kuriame fotografuositės, verčiau taurę šampano kelkite tik fotografams baigus darbą – arba rinkitės nealkoholinius gėrimus.

2) Įdomus naujas mokslininkų atradimas – pastebėta, jog žmonės, kurių žarnyne vyrauja blogosios bakterijos, dažniau kenčia nuo rožinės. Jei dažnai jaučiate nemalonius pojūčius pilve (pūtimą, viduriavimą, ar atvirksčiai – užkietėjimą), tikėtina, jog Jūsų virškinamajame trakte vyrauja chaosas ir trūksta gerųjų žarnyno bakterijų – tai galite išspręsti probiotikų papildais ar vartodami natūralius probiotikių šaltinius (jogurtas ir kefyras laikomi turtingiausiasis gerųjų bakterijų šaltiniais).

3) Sportas – sveikata, tačiau verčiau neplanuokite tiesiai po treniruotės skubėti į pasimatymą. Intensyvus fizinis krūvis, kaip ir aštrus maistas, „įjungia“ organizmo aušinimo mechanizmą, siekiant atvėsinti kūną, smulkiosios odos kraujagyslės išsiplėčia ir didina šilumos spinduliavimą. Vėlgi, išsiplėtę kapiliarai sudaro raudonos odos įspūdį. Jei oda linkusi rausti, tikėtina, jog po sporto šis paraudimas gali trukti iki keletos valandų ir jį sunku bus užmaskuoti netgi storiausiu makiažo sluoksniu. Tiesa, lygiai tokią pat reakciją išprovokuoti gali ir SPA malonumai – pirtys bei karštos sukūrinės vonios.

4) Itin agresyvią odos reakciją gali iššaukti ilgesnis laikas, praleistas šaltyje šėlstant vėjui. Vėsus judantis oras sausina odą, daro ją dar jautresne, tai gali sukelti kelias dienas truksiantį raudonį ar bėrimą smulkiais spuogeliais ar papulėmis. Svarbi žinutė žiemos sporto megėjams – prieš keliaudami džiaugtis slidinėjimu ar kitomis lauko pramogomis šaltuoju metų sezonu, nepamirškite odą gausiai patepti riebiu kremu.

5) Mokslininkai ir dermatologai jau kurį laiką pabrėžia kenksmingų saulės spindulių žalą odai: jie gali sukelti vėžį, skatina priešlaikinį odos senėjimą, slopina regeneracijos procesus, slopina imuninę sistemą (todėl žmonėms, kovojantiems su lūpų pūsleline, ši „dovana“ dažniausiai kartina saulėtas atostogas).

Tiesioginiai saulės spinduliai taip pat sukelia uždegimo reakciją odoje, taigi jei prieš deginimą nenaudosite apsauginio kremo su SPF, vietoje bronzinio įdegio galite išprovokuoti odos rožinės suintensyvėjimą, kuris tęsis nuo kelių dienų iki savaičių. Jei klaidą jau padarėte, tepkite odą drėkinančiomis, raminančiųjų savybių turinčiomis priemonėmis.