Krūtys padidėjo arba sumažėjo

Jei priaugai svorio, krūtinė iš tiesų gali padidėti ir pergyventi dėl to neverta. Tačiau jeigu ji didėja be aiškios priežasties, įtarti galima hormonų sutrikimus ar net auglį. Pirmiausia patartume apsilankyti pas endokrinologą, kuris ištirs skydliaukės veiklą ir jei reikės, nukreips tave pas kitus specialistus.

Kankina niežulys

Oda krūtinės srityje ganėtinai jautri, todėl įvairios alerginės reakcijos dažniausiai pasireiškia būtent šioje zonoje. Pagalvok, ką pastaruoju metu pakeitei savo higienoje - gal pradėjai naudoti naują kūno losjoną, kuris tau tiesiog netinka, o gal drabužius skalbi naujais milteliais? Jei priežasties neatrandi, o per kelias dienas niežulys nepraeina, išgerk antialerginių vaistų ir kreipkis į dermatologą.

Pakito krūtų forma

Nedidelę krūtų asimetriją turi praktiškai kiekviena mergina, tačiau jei viena krūtis tapo akivaizdžiai didesnė nei kita arba pasikeitė jos forma, būtina skubiai kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips tave pas tinkamus specialistus. Dažniausiai krūtų formos pakitimai būna susiję su augliais, tačiau nepulk panikuoti - auglys gali būti ir nepiktybinis.

Atsirado strijos

Įprastai strijos visame kūne atsiranda po staigių svorio pokyčių, tačiau kai kuriais atvejais strijos krūtų srityje perspėja apie hormonų sutrikimus. Tad atidėlioti vizito pas endokrinologą nereikėtų ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl sveikatos.

Aplink spenelius auga plaukeliai

Plaukeliai - tai padidėjusio vyriškojo hormono testosterono požymis. Pagrindinės priežastys gali būti dvi: testosterono šuolį gali iššaukti vartojami medikamentai arba policistinių kiaušidžių sindromas. Vėlgi, pirmiausia turėtum kreiptis į endokrinologą, o taip pat nepakenktų apsilankyti pas ginekologą.

---

Tikriausiai pastebėjai, kad beveik visais atvejais paminėjome endokrinologą ir galimus skydliaukės sutrikimus. Kaklo priekyje esanti mažytė skydliaukė - nepaprastai svarbus organas, gaminantis hormonus, kurie palaiko organizmo medžiagų apykaitą, skatina psichinį ir fizinį vystymąsi, turi įtakos širdies ir kraujagyslių, kitų organų veiklai.

Jeigu skydliaukės veikla susilpnėja, lėtėja medžiagų apykaita. Žmogus gali jaustis nuvargęs, mieguistas, pablogėja atmintis, auga svoris, slenka plaukai, išsausėja ir pleiskanoja oda, patinsta veidas bei prikimsta balsas. Kai skydliaukė gamina per daug hormonų, žmogus tampa neįprastai jautrus, nervingas, gali varginti dažnas širdies plakimas ar sutrikti ritmas, kilti arterinis kraujospūdis, kristi svoris, atsirasti nuolatinis rankų drebulys, gausus prakaitavimas, ašarojimas, o ilgainiui apimti silpnumas.

Skydliaukės hormonų veiklą turėtų tirtis visi vyresni nei 35 metų asmenys ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, taip pat – sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, psichinėmis ligomis. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų skyd­liaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai – net ir vaikai ar seneliai.