Donatas, 26 m.: Kartą mergina mane įkalbėjo nusidepiliuoti krūtinę. Pats to daryti nenorėjau, nuėjau į saloną ir atkentėjau. Beveik savaitę odą velniškai perštėjo, todėl krūtinę tepiau gaivinančiu draugės losjonu, kurį nusigvelbiau vonioje. Skausmas mažėjo ir mažėjo, galiausiai dingo. Vieną rytą dūkom lovoje, kai draugė staiga ėmė isteriškai juoktis, nesupratau, kas atsitiko. Pasirodo, losjonas, kuriuo tepiausi, buvo savaiminio įdegio, per savaitę krūtinės oda nuėjo oranžiniais dryžiais, galvojau, čia keistas bėrimas ir net nenutuokiau, kad kiekvieną dieną pats darkau savo odą. Nuo to karto prie merginų kosmetikos nelendu, nevaikštau ir į grožio salonus - daugiau bėdų nei naudos.

Paulius, 28 m.: Mano antakiai želia labai greitai, turi polinkį tapti vienu. Tuometinė mergina negalėjo susitaikyti su mano vienu antakiu ir pasisiūlė išpešioti. Išdidžiai nesileidau į kalbas, bet tą pačią dieną pats nusprendžiau susitvarkyti antakius. Pasiėmiau barzdaskutę ir pradėjau operaciją. Rezultatas - du atskiri antakiai akivaizdžiai per trumpi, nes belygindamas juos sugebėjau idiotiškai nutrumpinti. Grįžusi draugė išjuokė mano narsą ir porą savaičių kas rytą pripaišinėdavo antakiams priekį, kol jie atrodė pakenčiamai.

Karolis, 30 m.: Nuo vaikystės esu labai šviesus: plaukai, antakiai, blakstienos, net ir barzda šviesi želia. Maždaug prieš 5 metus gyvenau Italijoj. Tada draugavau su ypač savo išvaizda besirūpinančia mergina, ji dirbo grožio salone. Kadangi domėjosi grožio naujovėmis, neretai išvaizdos eksperimentų auka tapdavau ir aš. Kartą ji nusprendė, kad atrodysiu kaip modelis, jei būdamas šviesiaplaukis turėsiu tamsius antakius. Per daug nesivaržiau ir leidau draugei antakius nudažyti. Aišku, nežinojau, kad ji sumanys juos ne šiek tiek patamsinti, o nuvaryti visiškai juodai. Po procedūros atrodžiau kaip klounas - blondinas su artojo antakiais. Nuo to karto eksperimentai baigėsi, o po kurio laiko baigėsi ir draugystė.

Laimonas, 29 m.: Porą dienų praleidau merginos namuose. Besiprausdamas po dušu nusprendžiau išsiplauti galvą. Pasiėmiau šampūną, kvapas buvo keistokas - ką aš žinau, galvojau, gal koks ekologiškas. Išsitryniau galvą, ją ėmė keistai gelti ir niežėti. Kentėdamas dar truputį patryniau, kad suputotų ir lindau po dušu. Niežėjimas lyg ir baigėsi, bet rankose pamačiau nuslinkusių plaukų kuokštus, kuo intensyviau ploviau galvą, tuo daugiau plaukų liko tarp pirštų. Galiausiai stovėdamas po bėgančiu vandeniu sugraibiau šampūną ir perskaičiau pusiau nusilupusią etiketę - galvą ploviau kažkokiu plaukelių šalinimo kremu. Džiaugiuosi, kad iš dušo neišėjau nuplikęs, matyt tvirti plaukai buvo, kad ne visi nukrito. Nesuprantu, kokią chemiją moterys naudoja.