Stebėk rankas

Mokslininkų teigimu, statistinis žmogus bent kartą per dieną ima ir baltai pameluoja. Atrodytų, kas čia tokio baisaus, tačiau kai netiesa liejasi iš mylimo žmogaus, kuriuo pasitiki, lūpų, visa tai ima atrodyti nebe taip nekaltai.

Norėdama interpretuoti kito elgesį – ypač jei kalbame apie tavo gyvenimo partnerį – pirmiausia turi suvokti, kokie yra normalūs jo įpročiai. „Kai pastebi, kad įprastas elgesys pasikeitė – štai jis, tavo „aha“ momentas“, - teigia kūno kalbos ekspertė Blanca Cobb.

Iš karto įspėjame – neįprasta kūno kalba nebūtinai reiškia, jog tave mėgina apmauti. Mylimojo elgesiui įtaką gali daryti ir su darbo reikalais susijęs stresas, nerimas, pergyvenimai. Visa tai dažnai lydima nervingų judesių, akių kontakto vengimo arba kalbos šiukšlių (kaip „tipo“, „nuuu, „emmm“ ir pan.).

Tai kaip atskirti paprastą nervinimąsi nuo to, ką jau galima vadinti bandymu apgauti? Svarbiausia – laikas. „Atviri žmonės gestikuliuoja prieš prabildami, o melagiai tai daro jau po to, kai pradeda kalbėti“, - paaiškina kūno kalbos ekspertė bei knygų apie melą autorė Traci Brown.

Štai dar keli būdai kaip atspėti, kurios veido išraiškos, kokie rankų bei kojų gestai byloja – tau meluojama.

Veido išraiškos: nervingi, trūkčiojantys akių bei lūpų judesiai

„Net ir valdantis streso metu veide atsispindi tavo tikrųjų emocijų fragmentai, - aiškina Blanca. - Šios mikro išraiškos trunka apie 1/15-ąją sekundės“.

Bėgiojančios akys, trūkčiojančios, suspaustos lūpos, pernelyg dažnas mirksėjimas (kalbame apie daugiau nei 70 mirksnių per minutę) ir sumenkęs akių kontaktas – pagrindiniai faktoriai, jog kažkas yra ne taip.

Kitas melo indikatorius – nenuoširdi šypsena. Jei žmogus šypsosi visai netinkamais momentais, vadinasi, greičiausiai jis meluoja.

Rankų gestai: per daug lietimo

Nejaukių situacijų metu suaugusieji mėgina tarsi paguosti save (kažkas juk turi tai padaryti, ar ne?). Todėl jie pradeda liesti savo burną, akis, ausis ir nosį – taip mėgindami palengvinti stresą ar nerimą. „Toks elgesys pakeičia kūno chemiją ir suveikia kaip raminamieji“, - aiškina kūno kalbos ekspertė bei knygų apie charizmą autorė Patti Wood.

Kiekvienas mūsų naudoja skirtingus raminamuosius gestus – kaip ir kiekvienas vaikas vakare prieš miegą renkasi skirtingą, savąjį žaislą. Dažniausiai pasitaikantys veiksmai, rodantys, kad žmogus bando nusiraminti – sąnarių traškinimas, padažnėjęs žiovulys, kojų sukryžiavimas, barbenimas pirštais, niūniavimas, supimasis ant kėdės, nuolatinis judėjimas ir plaukų sukimas.

Gali net pastebėti, kad įtariamas melagis pradeda kasytis. „Stresas neigiamai veikia nervinių šaknelių galūnėles, todėl žmogui atrodo, kad jam niežti“, - aiškina Patti. Daugiausia nervinių galūnėlių yra ant vokų, ausų ir burnos, todėl dažnai tai – pirmos vietos, kurias imamasi kasytis.

Apimtas stipraus streso ar meluodamas žmogus gali slėpti rankas po stalu ar susikišti jas į kišenes. „Jei pokalbiui pakrypus link sunkių klausimų, į kuriuos tikimasi tiesių atsakymų, partneris staiga pakiša rankas po stalu, greičiausiai jis kažką slepia ir nėra 100 % atviras“, - teigia Traci.

Nenustygstančios pėdos: sukimas, trepsėjimas ir taip toliau

Taip taip taip – kojos taip pat yra svarbus kaltės indikatorius. „Mes mažiausiai kontroliuojame kojas, - aiškina Traci. - Todėl kai žmogus atsakinėja į sunkius klausimus, gali atrodyti, kad jis tarsi siūbuoja“. Kojų sukimas, trepsėjimas, virpinimas ir sūpimasis ant jų – ne atsitiktiniai veiksmai. Visi jie padeda atkurti simetrijos stoką kūne.

„Jei žmogus taip elgiasi, jis gali sakyti viena, tačiau jausti visai ką kita“, - teigia Patti. Šis elgesys tarsi atkartoja distanciją tarp tiesos ir melo.